Sloga - dažna mūsų palydovė šaltuoju
metų laiku. Ji būna ūmi ir lėtinė. Lėtinę, užsitęsusią, slogą turėtų
gydyti gydytojas, o kaip papildomą gydomąją priemonę galima
pasitelkti ir sukauptą liaudies medicinos patirtį.
Ilgalaikę slogą gali sukelti užsitęsusi
ar dažnai pasikartojanti sloga, anatominiai nosies struktūros
pokyčiai, ji gali būti susijusi su lėtiniu sinusitu, padidėjusiomis
tonzilėmis. Nuolatinės slogos atsiradimą skatina dulkės, karštis,
drėgmės pokyčiai, cheminės medžiagos. Lėtinė sloga gali atsirasti ir
dėl ilgalaikio kraujotakos sutrikimo nosies gleivinėje - jis gali
kilti po širdies priepuolio, infarkto, inkstų uždegimo.
Sergant lėtine sloga dažnai pakinta
nosies kriauklių apimtis, kartais ant nosies gleivinės atsiranda
pūlingų apnašų, periodiškai užgula nosį ir iš jos išsiskiria daug
išskyrų. Lėtinės slogos požymis yra ir tas, kad gulint ant kairiojo
šono užgula kairiąją nosies pusę, ant dešiniojo - dešinę, o
atsigulus ant nugaros pasidaro sunku kvėpuoti.
Gydant ilgalaikę slogą patariama
nepiktnaudžiauti gydomaisiais lašais nuo slogos - juos reikėtų
naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites. Jei sloga gydoma ilgai, nuolat
lašinant į nosį kraujagyslių siaurinamųjų vaistų, dažnai sustorėja
nosies gleivinė. Išėjus į lauką, nuo šalto oro nosis užsikemša,
tampa sunku kvėpuoti, o paburkusi gleivinė sutrikdo nosies
kraujotaką. Kraujagyslių spazmai neleidžia nutekėti kraujui iš
paviršinių nosies ir lūpų venų, todėl nosis ir lūpos šaltame ore
gali pamėlynuoti.
Nosies lašai
- Lėtinę slogą veiksmingai gydo jonažolių aliejus: truputį aliejaus pašildykite iki 37-40 laipsnių temperatūros ir į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite po kelis lašus.Tai darykite 3-4 kartus per dieną ir prieš miegą.
- Keletą kartų per dieną lašinkite į nosį šilto 20 procentų medaus tirpalo. Šie lašai išgydys ne tik slogą, bet ir sinusitą. Be to, medaus tirpalas panaikina nemalonų burnos kvapą.
- Pasigaminkite tokių lašų: pusantro šaukšto gervuogių lapų ir stiebų suberkite į indą, užpilkite stikline šalto vandens, palikite 1-2 valandas prisitraukti, paskui (nuolat maišydami) pavirkfte pusvalandį ant silpnos ugnies, palikite atvėsti ir nukoškite. Laikykite šaldytuve. Lašai tinkami naudoti ne ilgiau kaip 2 paras. Prieš lašindami nuovirą pašildykite.
- Kai itin vargina sloga, padeda citrinų sultys: ant delno išspauskite keletą lašų citrinos sulčių ir jomis patepkite nosies šnerves iš vidaus. Gali pradėti graužti, bet verta pakentėti. Po kelių minučių visą nosies ertmę praplaukite silpnu druskos tirpalu. Tokią procedūrą atlikite 2-3 kartus per dieną.
- Į nosį patariama lašinti burokėlių sulčių, įmaišius į jas medaus santykiu 2:1. Jei iš nosies gausiai bėga gleivės, į šnerves lašinkite pakaitintų burokėlių sulčių.
- Šviežiai spaustas svogūnų arba česnakų sultis sumaišykite su medumi santykiu 1:3. Į kiekvieną nosies angą lašinkite po 1-2 lašus šio mišinio 2-3 kartus per dieną.
- Šviežias alavijų sultis atskieskite virintu vandeniu santykiu 1:10 ir į abi nosies landas lašinkite keletą kartų per dieną, kol pasveiksite. Galite lašinti ir kalankių sulčių po 1-2 lašus 1-2 kartus per dieną. Tačiau atminkite, kad jos sukelia nesulaikomą čiaudulį, bet kartu gerai pravalo nosį.
- Skalaukite nosį dirvinių asiūklių antpilu: šaukštelį susmulkintų dirvinių asiūklių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite, kol praves. Šiltu antpilu skalaukite nosį keletą kartų per dieną. Iš pradžių įtraukite antpilo į vieną nosies šnervę, paskui - į kitą. Darykite ir asiūklių preparatų inhaliacijas.
- Sergant lėtine sloga patariama skalauti nosį pastovėjusiu ir išrūgusiu burokėlių nuoviru.
- Jeigu vargina ilgalaikė sloga, gydykitės ąžuolų žievės nuoviru - jis turi antibakterinių ypatybių: šaukštelį susmulkintos ąžuolų žievės užpilkite 2 litrais verdančio vandens, pavirkite pusvalandį ant silpnos ugnies, paskui atvėsinkite ir nukoškite. Šiuo nuoviru keletą kartų per dieną skalaukite nosį.
- Įsisenėjus slogai veiksmingai padeda kvėpavimas česnakų išskiriamomis veikliosiomis medžiagomis. Nulupto česnako skiltelę perpjaukite išilgai pusiau ir uždėkite ant abiejų nosies pusių keletą kartų per dieną. Česnakų negalima kišti į nosį, nes jie gali išgraužti nosies gleivinę. Jeigu jūsų oda labai dirgli, prieš dėdami česnakų patepkite nosį aliejumi.
- Užsitęsus slogai pakvėpuokite gydomaisiais dūmais: ant elektrinės viryklės pakaitinkite kvietinį ar ruginį džiūvėsėlį arba gabalėlį sausos duonos. Kai duona pradės smilkti, nosimi įtraukite kylančių dūmų. Taip kvėpuokite kelis kartus per dieną po 2-3 minutes.
- Jei sloga ilgai nepraeina, vartokite mažiau pieno produktų. Kuo mažiau jų vartosite, tuo mažiau nosyje bus gleivių, skatinančių nosies užsikimšimą ir varvėjimą.
- Vartokite daugiau vitamino C, tačiau neperdozuokite, nes vitamino C perteklius sukelia kraujavimą.
- Gerkite daug karštų gėrimų, valgykite karštų sriubų, ypač naudinga vištienos sriuba.
- Užsitęsus slogai nosies gleivinę 5-6 kartus per dieną tepkite balteglių aliejumi.
- Ilgalaikę slogą gydykite tokiu mišiniu: į buteliuką kamparo aliejaus įlašinkite 20 lašų spiritinės bičių pikio tinktūros. Mišinio lašinkite po 3 lašus į kiekvieną nosies šnervę 3 kartus per dieną. Šio mišinio galima lašinti ir į skaudamas ausis.
- Lėtinę slogą gydo medaus koriai. Jų intensyviai čiulpti ir kramtyti reikia 15 minučių, paskui vašką išspjaukite. Korių kramtymas padeda išgydyti ir sinusitą.
- Sergant lėtine sloga (jeigu ji nealerginė) patariama vartoti tarkuotų krienų ir citrinų sulčių mišinio: sutarkuokite 150-200 g šviežių, geriausiai ką tik iškastų, krienų, įpilkite 2-3 citrinų sultis ir gerai išmaišykite. Mišinio vartokite po pusę šaukštelio 2 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Pirmąją savaitę paprastai gausiai rieda ašaros, vėliau sumažėja ir dingsta kartu su sloga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą