Juodieji serbentai
Naudingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų juoduosiuose
serbentuose yra kur kas daugiau nei daugelyje kitų uogų. Todėl šie
serbentai yra laikomi sveikos ir racionalios mitybos produktu,
stiprinančiu imunitetą ir padedančiu sveikti.
Juodieji serbentai vadinami naudingųjų medžiagų ir vitaminų
lobynu, nes jų uogos turi vitaminų B, P, E, K, karoteno (vitamino
A), pektinų, cukraus, fosforo rūgšties, rauginių medžiagų, eterinio
aliejaus, fosforo druskų, geležies ir kalio. Juose tiek daug
vitamino C, kad, norint organizmą aprūpinti askorbo rūgšties paros
doze, pakanka kiekvieną dieną suvalgyti tik 20 uogų.
Juodųjų serbentų lapuose, be vitamino C, yra fitoncidų, magnio,
mangano, sidabro, vario, švino, sieros.
Šie serbentai - nuostabi profilaktikos priemonė nuo širdies ir
kraujagyslių sistemos problemų, Alzheimerio ligos ir netgi piktybinių auglių. Yra žinoma, kad
juodieji serbentai užkerta kelią diabeto vystymuisi, regos
problemoms ir pagyvenusių žmonių intelektualinių gebėjimų
nusilpimui. Juodieji serbentai taip pat naudingi sergant inkstų,
kepenų ir kvėpavimo takų ligomis. Nereikėtų pamiršti šių uogų
kamuojant progresuojančiai aterosklerozei.
Uogų nuoviras padeda varginant hipertonijai, mažakraujystei,
gastritui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kraujuojant
dantenoms. Jeigu kamuoja stiprus kosulys, patariama vartoti juodųjų
serbentų sulčių, medaus ir cukraus mišinio. Kadangi juodieji
serbentai - puikus antiseptikas, jie padeda įveikti anginą, jei
gerklė skalaujama jų sultimis, skiestomis vandeniu.
Juodųjų serbentų lapai turi daugiau vitamino C nei uogos, todėl
vartojami kaip tonizuo: jamoji, priešuždegiminė, antireumatinė, šlapimo varomoji ir valomoji priemonė. Juodųjų
serbentų lapai puikiai tinka ir sergant širdies bei kraujagyslių
ligomis, gastritu, podagra.
Gydymo tikslais dažniausiai pasitelkiami lapų antpilai. Jie
pašalina iš organizmo purinų ir šlapimo rūgšties perteklių, yra
švelni laisvinamoji priemonė, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą,
padeda sutrikus medžiagų apykaitai.
Juodųjų serbentų lapai - labai kvapūs, todėl yra nepakeičiami
konservuojant, sūdant, marinuojant. Stiprus ir sodrus šių uogų
aromatas yra naudingas ir daržui ar sodui, nes daugelis kenkėjų
nemėgsta šio aštraus kvapo.
Kulinarijoje juodieji serbentai - itin populiarūs: iš jų verdami
kompotai, kisieliai ir uogienės, gaminami džemai, želės, įvairūs
desertai, vynas, padažai, jų dedama į pyragus, mėsos ir žuvų
marinatus.
Tačiau būtina žinoti, kad juodieji serbentai turi šalutinį
poveikį: dėl didelio kiekio vitamino K ir fenolio junginių šių uogų
nepatariama vartoti sergantiesiems tromboflebitu, be to, ilgalaikis
ir neribotas jų valgymas gali padidinti kraujo krešumą. Nereikėtų
piktnaudžiauti juodaisiais serbentais varginant padidėjusiam
skrandžio sulčių rūgštingumui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
opaligei, gastritui. Tiesa, šviežių uogų ir jų sulčių galima vartoti
turint kepenų problemų, tačiau sergant hepatitu - jokiu būdu.
Baltieji serbentai
Nors patys populiariausi yra juodieji serbentai, daugelis
sodininkų mielai augina ir baltuosius. Baltieji serbentai pagal savo
biologinį vystymąsi gerokai skiriasi nuo juodųjų, o štai nuo
raudonųjų - labai nežymiai.
Baltųjų serbentų uogos - ne tokios švelnios ir gležnos kaip
juodųjų, tad tai joms leidžia ilgesnį laiką kyboti ant krūmų ir
nenubyrėti iki pat vėlyvo rudens.
Baltųjų serbentų derlingumas kur kas didesnis nei juodųjų, tad
šių uogų nuo vieno krūmo galima pririnkti gerokai daugiau. Šių krūmų
pranašumas ir tas, kad ant jų niekada neįsitaiso serbentų erkės -
pats didžiausias juodųjų serbentų krūmų kenkėjas. Baltieji serbentai
turi taip suformuotą šaknų sistemą, kad nebijo sausros ir vienodai
gerai brandina uogas tiek sausą, tiek lietingą vasarą.
Gyvuoja posakis, kad anūkams sodinami juodieji serbentai, vaikams
- raudonieji, o sau - baltieji. Ir išties tiems, kurie jau turi
anūkų, patys naudingiausi bus baltieji serbentai, nes jie,
neturėdami dažomųjų medžiagų, nesukelia alerginių reakcijų, gerina
kraujo sudėtį ir padeda visaverčiam širdies darbui.
Baltuosiuose serbentuose esantis vitaminas C žmogaus organizme
veikia kaip fermentinių procesų biokatalizatorius. Moksliniai
tyrimai atskleidė, kad serbentai pradeda aktyvuoti medžiagų
apykaitos procesą jau po 1,5 valandos, kai buvo suvalgyti.
Vitaminas A stiprina imunitetą, gerina regėjimą ir stimuliuoja
ląstelių apykaitą. Jis taip pat užkerta kelią auglių susidarymui ir
priešlaikiniam organizmo senėjimui, saugo nuo kenksmingų tabako dūmų
ir spinduliavimo poveikio.
Didelis kiekis vitamino P palankiai veikia kraujagysles, valo
jas, sustiprina ir normalizuoja kraujo sudėtį. Vitaminas P (rutinas)
skatina tulžies išsiskyrimą, antinksčių žievės funkciją, padeda
stiprinti kepenų ląsteles. Vitaminų P ir C derinys saugo nuo
aterosklerozės vystymosi.
Tai, kad baltuosiuose serbentuose gausu vitamino E, daro juos
beveikjaunystės eliksyru. Be to, kad serbentai - puiki priemonė nuo
sklerozės, jie dar ir stabdo senėjimo procesus, saugo organizmą nuo
laisvųjų radikalų, kataraktos, taip pat gerina reprodukcinę
organizmo funkciją. Jeigu organizmui trūksta vitamino E, odoje
išryškėja senatvinės pigmentinės dėmės. Serbentai gali padėti
įveikti šį trūkumą.
Kasdien suvalgant vos šaukštą baltųjų serbentų galima gerokai
sustiprinti imunitetą ir ilgus metus išsaugoti sveikatą. Teigiama,
kad baltųjų serbentų uogos didina potenciją. Be to, šios sultingos peršviečiamos uogos puikiai malšina troškulį, tad karštu oru
suvalgius saują šių uogų, jos gali atstoti stiklinę sulčių.
Iš baltųjų serbentų gaminamas vynas, jų dedama į desertus,
padažus ir kepinius, tačiau rečiau nei iš kitų rūšių serbentų iš jų
verdami kompotai ir uogienės, mat šios uogos turi gana daug
rūgšties.
Nors baltieji serbentai - labai naudingi, jų nerekomenduojama
valgyti sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių
rūgštingumas, ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.
Rūgščios uogos gali išprovokuoti minėtų ligų paūmėjimą.
Raudonieji serbentai
Šių uogų gimtinė - Vakarų Europa. Iš pradžių raudonieji serbentai
buvo auginami tik gydomaisiais tikslais, tačiau vėliau tapo
populiarūs soduose kaip kultūrinės uogos, o mūsų laikais beveik
nerastume sodo, kuriame neaugtų šie krūmai. Šiuolaikinės raudonųjų
serbentų rūšys pagal derlingumą ir atsparumą šalčiams gali pranokti
daugelį juodųjų serbentų rūšių, maža to, raudonųjų serbentų
priežiūra daug paprastesnė.
Verta paminėti gydomąsias raudonųjų serbentų savybes. Šių
serbentų nederėtų lyginti su juodaisiais, nes pagal vitaminų kiekį
juodieji serbentai gerokai lenkia raudonuosius. Tačiau raudonieji
serbentai turi medžiagų, dėl kurių, ko gero, ir užėmė lyderio
poziciją soduose. Šios medžiagos vadinamos oksi-kumarinais ir
atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą, o tai
labai svarbu infarkto profilaktikai.
Raudonuosiuose serbentuose yra kur kas daugiau vitamino C nei,
pavyzdžiui, citrinose, žemuogėse ar net apelsinuose. O pektinai,
esantys šiuose serbentuose, suriša blogąjį cholesterolį, tad tai
itin svarbu aterosklerozės profilaktikai. Būtina pabrėžti ir
gydomąją šviežiai spaustų raudonųjų serbentų sulčių galią: jos
puikiai skatina prakaito išsiskyrimą ir mažina karščiavimą, o
tromboflebitui gydyti naudojami šių uogų pavilgai.
Iš raudonųjų serbentų galima paruošti nuostabaus skonio želių