Grudinimosi ritualas

Apie apsipylimą vandeniu

Dabar, pereinant stichijų energijoms į rudens-žiemos sezoną, svarbu pradėti apsipylimus vandeniu (taip pat ir bute).

Apsipylimas vandeniu, stovint ant žemės – susijungimas su keturiomis stichijomis (vanduo, vidinės ugnies sužadinimas, grynas oras ir žemė); bute – pagrindinės dvi stichijos: ugnis ir vanduo (ir tai geriau, negu nieko).

Geriausia apsipilti ryte: iki 9 val. ryte ir iki pusryčių. Vakare: 1-2 valandos iki miego. Kuo šaltesnis vanduo, tuo labiau jis išvalo ne tiktai fizinį kūną, bet ir visus subtiliuosius kūnus (nuo emocinių ir mentalinių šlakų)!

Kai apsipilame ne mažiau kaip 21 kartus iš eilės, pajuntame efektyvumą sveikatai ir harmoningam susiliejimui su gamtos jėgomis.

Kaip įkrauti vandenį mėnulio pagalba

Ryte mes pastatome dubenį su vandeniu ir per dieną jis įšyla saulėje. Vakare mes juo apsipilame. Štai kokią papildomą informaciją mes gavome:

Galima pastatyti vandenį ir nakčiai. Jis pasikrauna mėnulio energija, kuri dar stipresnė, nei saulės. Jį galima naudoti prisipildymui sveikatinančia energija (apsipilti geriau iki pietų). Saulė įkrauna vandenį kūrybine energija.

Taip pat mums pasakė, kad jei vaikštome po rasą, kojose atsiveria naudingi kanalai. Po to galima apsipilti vandeniu, kuris įkrautas mėnulio energija.

Kava ir … apsipylimas vandeniu!

„Nubudusi ji apsipila šaltu vandeniu. Ir iš karto galutinai nubunda! Aš pastebėjau skiriamąsias žvalinančių „procedūrų“ ypatybes. Pavyzdžiui, kodėl kava taip tonizuoja? Ji aktyvuoja dienos energijos atsargas, koncentruodama visa tai tam tikrai žmogui reikalingai laiko atkarpai. Rezultate po kurio laiko vėl ateina ir nuovargis, ir sugniužimas.

O apsipylimas? Ką jis aktyvuoja? Jis pažadina užsnūdusius žmogaus rezervus, kurie galėtų ir visai per visą gyvenimą nenubusti. Tai tie patys resursai, kuriuos vadina nepaprastais sugebėjimais.“

SUPERVAISTAS

Apelsinai su medumi ir cinamonu / Medus+cinamonas=supervaistas
 
APELSINAI SU MEDUMI IR CINAMONU

Sudėtinės dalys:
¼ puodelio medaus
1 arbatinis šaukštelis malto cinamono
5 apelsinai, nulupti ir supjaustyti riekelėmis skersai

Kaip gaminti:

Medų ir cinamoną sumaišykite vidutinio dydžio nemetaliniame inde. Švelniai įmaišykite apelsinus kol jie pasidengs medumi.
Palikite 15 minučių, po to galite patiekti.
Apelsinų poveikis yra vėsinantis, taigi cinamono šiluma teikia atsvarą. Šis patiekalas puikiai veikia virškinimą ir atstato kūno skysčius. Kinijos gydytojai kartais naudoja minkštimą akių ligų gydymui.

MEDUS + CINAMONAS = SUPERVAISTAS

Medus ir cinamonas - patikrintas vaistas nuo daugybės negalavimų.
Ajurvedinė o taip pat ir Junani medicina šimtmečius naudoja medų kaip vieną pagrindinių vaistų. Šiuolaikiniai mokslininkai taip pat pripažįsta šį nepaprastai veiksmingą vaistą, gydantį praktiškai visas ligas. Be to medus neduos jokio šalutinio poveikio, kokia liga besirgtumėte.
Šiandienos mokslininkai teigia, kad, nors medus yra saldus, naudojamas tinkamomis dozėmis kaip vaistas, jis nekenks net sergantiems diabetu.
Garsaus Kanados žurnalo „Weekly World News" 95m. sausio 17d. leidinyje buvo išspausdintas ligų, kurias galima gydyti medumi ir cinamonu (tai patvirtina šiuolaikiniai medicininiai tyrimai), sąrašas. (Čia siūlome jums dalį straipsnio)

PLAUKŲ SLINKIMAS

Kenčiantys dėl plaukų slinkimo ar plikimo gali naudoti pastą, padarytą iš karšto alyvų aliejaus, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 1 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Šia pasta reikia ištepti galvą prieš ją plaunant, palaikyti apie 15 minučių, ir po to plauti galvą. Labai veiksminga netgi palaikius tik 5 minutes.

SPUOGAI

Pasta iš 3 valg. šaukštų medaus ir 1 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Prieš eidami miegoti patepkite šia pasta spuogelius ir nuplaukite sekantį rytą šiltu vandeniu. Jei dvi savaites darysite tai kasdien spuogai bus pašalinti „iš pat šaknų". Šios procedūros dėka oda bus šviežia ir švelni.

SVORIO METIMAS

Kasdien ryte 1/2 val. prieš pusryčius „ant tuščio skrandžio" ir vakare prieš miegą išgerkite medaus su puodelyje vandens pavirintu cinamonu. Reguliariai vartojant krenta net didžiausių storulių svoris. Be to reguliarus tokio mišinio vartojimas neleidžia kūne kauptis riebalams net jei ir suvartojame labai daug kalorijų.

ARTRITAS

Paimkite vieną dalį medaus su dviem dalim drungno vandens ir įberkite mažą arbatinį šaukštelį cinamono miltelių (bus idealu, jei pirksite cinamono lazdeles ir patys jas sutrinsite), padarykite pastą ir lėtai įtrinkite perštinčią kūno vietą. Pastebėta, kad skausmas aprimsta po vienos ar dviejų minučių.

Arba, sergantieji artritu gali kasdien - ryte ir vakare, gerti puodelį karšto vandens su dviem šaukštais medaus ir 1 mažu arb. šaukšteliu cinamono miltelių.
Geriant reguliariai galima išgydyti netgi chronišką artritą. Neseniai Kopenhagos Universitete atliktų tyrimų metu pacientams prieš pusryčius buvo duodamas mišinys iš 1 valgomo šaukšto medaus ir pusės arb. šaukštelio cinamono miltelių. Jau po savaitės 73 iš 200 tokiu būdu gydomų pacientų nebejautė jokio skausmo, o po mėnesio beveik visi pacientai, kurie negalėjo judėti ar vaikščioti dėl šios ligos, pradėjo vaikščioti be skausmo.

CHOLESTEROLIS

Pacientams duodant 2 valgomuosius šaukštus medaus ir 3 arbatinius šaukštelius cinamono miltelių su maždaug dviem puodeliais arbatos vandens, cholesterolio kiekis kraujyje jau po 2 valandų sumažėja 10%.
Bet koks chroniškas cholesterolio padidėjimas gali būti gydomas tokiu pačiu medaus ir cinamono gėrimu kaip buvo nurodyta artrito pacientams, tik geriant jį 3 kartus per dieną.
Tame pačiame žurnale teigiama, kad kasdien kartu su maistu vartojant gryną medų mažėja nusiskundimų, susijusiu su cholesterolio padidėjimu.

PERŠALIMAS

Esant paprastam ar stipriam peršalimui, reikėtų 3 dienas kasdien vartoti 1 valgomąjį šaukštą šilto medaus su 1/4 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Taip gydomas net pats chroniškiausias kosulys, peršalimas ir valomi sinusai.

VĖŽYS

Naujausi tyrimai Japonijoje ir Australijoje parodė, kad yra priemonių, sėkmingai gydančių pažengusį skrandžio ir kaulų vėžį. Pacientai 1 mėnesį turėtų tris kartus per dieną vartoti 1 valgomąjį šaukštą medaus su 1 arbatiniu šaukšteliu cinamono miltelių.

NEVAISINGUMAS

Junani ir Ajurvedinė medicina nuo seno vartoja medų kaip vyro sėklą stiprinančią priemonę. Reguliariai suvalgant 2 valgomuosius šaukštus medaus prieš miegą galima išspręsti impotentiškumo problemą. Kinijoje, Japonijoje ir Tolimųjų Rytų šalyse moterys, negalinčios pastoti arba norinčios sustiprinti savo įsčias, nuo senų senovės naudoja cinamono miltelius.

Negalinčios pastoti moterys gali sumaišyti cinamono miltelių žiupsnį su puse arbatinio šaukštelio medaus ir kuo dažniau tepti šiuo mišiniu dantenas (kelis kartus per dieną) -tokiu būdu vaistas lėtai susimaišo su seilėmis ir įsigeria į kūną.

Geros sveikatos! Su pagarba Mila.

Serbentai - naturalus sveikatos šaltinis

 Juodieji serbentai
Naudingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų juoduosiuose serbentuose yra kur kas daugiau nei daugelyje kitų uogų. Todėl šie serbentai yra laikomi sveikos ir racionalios mitybos produktu, stiprinančiu imunitetą ir padedančiu sveikti.
Juodieji serbentai vadinami naudingųjų medžiagų ir vitaminų lobynu, nes jų uogos turi vitaminų B, P, E, K, karoteno (vitamino A), pektinų, cukraus, fosforo rūgšties, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, fosforo druskų, geležies ir kalio. Juose tiek daug vitamino C, kad, norint organizmą aprūpinti askorbo rūgšties paros doze, pakanka kiekvieną dieną suvalgyti tik 20 uogų.
Juodųjų serbentų lapuose, be vitamino C, yra fitoncidų, magnio, mangano, sidabro, vario, švino, sieros.
Šie serbentai - nuostabi profilaktikos priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, Alzheimerio ligos ir netgi piktybinių auglių. Yra žinoma, kad juodieji serbentai užkerta kelią diabeto vystymuisi, regos problemoms ir pagyvenusių žmonių intelektualinių gebėjimų nusilpimui. Juodieji serbentai taip pat naudingi sergant inkstų, kepenų ir kvėpavimo takų ligomis. Nereikėtų pamiršti šių uogų kamuojant progresuojančiai aterosklerozei.
Uogų nuoviras padeda varginant hipertonijai, mažakraujystei, gastritui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kraujuojant dantenoms. Jeigu kamuoja stiprus kosulys, patariama vartoti juodųjų serbentų sulčių, medaus ir cukraus mišinio. Kadangi juodieji serbentai - puikus antiseptikas, jie padeda įveikti anginą, jei gerklė skalaujama jų sultimis, skiestomis vandeniu.
Juodųjų serbentų lapai turi daugiau vitamino C nei uogos, todėl vartojami kaip tonizuo: jamoji, priešuždegiminė, antireumatinė, šlapimo varomoji ir valomoji priemonė. Juodųjų serbentų lapai puikiai tinka ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, gastritu, podagra.
Gydymo tikslais dažniausiai pasitelkiami lapų antpilai. Jie pašalina iš organizmo purinų ir šlapimo rūgšties perteklių, yra švelni laisvinamoji priemonė, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda sutrikus medžiagų apykaitai.
Juodųjų serbentų lapai - labai kvapūs, todėl yra nepakeičiami konservuojant, sūdant, marinuojant. Stiprus ir sodrus šių uogų aromatas yra naudingas ir daržui ar sodui, nes daugelis kenkėjų nemėgsta šio aštraus kvapo.
Kulinarijoje juodieji serbentai - itin populiarūs: iš jų verdami kompotai, kisieliai ir uogienės, gaminami džemai, želės, įvairūs desertai, vynas, padažai, jų dedama į pyragus, mėsos ir žuvų marinatus.
Tačiau būtina žinoti, kad juodieji serbentai turi šalutinį poveikį: dėl didelio kiekio vitamino K ir fenolio junginių šių uogų nepatariama vartoti sergantiesiems tromboflebitu, be to, ilgalaikis ir neribotas jų valgymas gali padidinti kraujo krešumą. Nereikėtų piktnaudžiauti juodaisiais serbentais varginant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, gastritui. Tiesa, šviežių uogų ir jų sulčių galima vartoti turint kepenų problemų, tačiau sergant hepatitu - jokiu būdu.
 Baltieji serbentai
Nors patys populiariausi yra juodieji serbentai, daugelis sodininkų mielai augina ir baltuosius. Baltieji serbentai pagal savo biologinį vystymąsi gerokai skiriasi nuo juodųjų, o štai nuo raudonųjų - labai nežymiai.
Baltųjų serbentų uogos - ne tokios švelnios ir gležnos kaip juodųjų, tad tai joms leidžia ilgesnį laiką kyboti ant krūmų ir nenubyrėti iki pat vėlyvo rudens.
Baltųjų serbentų derlingumas kur kas didesnis nei juodųjų, tad šių uogų nuo vieno krūmo galima pririnkti gerokai daugiau. Šių krūmų pranašumas ir tas, kad ant jų niekada neįsitaiso serbentų erkės - pats didžiausias juodųjų serbentų krūmų kenkėjas. Baltieji serbentai turi taip suformuotą šaknų sistemą, kad nebijo sausros ir vienodai gerai brandina uogas tiek sausą, tiek lietingą vasarą.
Gyvuoja posakis, kad anūkams sodinami juodieji serbentai, vaikams - raudonieji, o sau - baltieji. Ir išties tiems, kurie jau turi anūkų, patys naudingiausi bus baltieji serbentai, nes jie, neturėdami dažomųjų medžiagų, nesukelia alerginių reakcijų, gerina kraujo sudėtį ir padeda visaverčiam širdies darbui.
Baltuosiuose serbentuose esantis vitaminas C žmogaus organizme veikia kaip fermentinių procesų biokatalizatorius. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad serbentai pradeda aktyvuoti medžiagų apykaitos procesą jau po 1,5 valandos, kai buvo suvalgyti.
Vitaminas A stiprina imunitetą, gerina regėjimą ir stimuliuoja ląstelių apykaitą. Jis taip pat užkerta kelią auglių susidarymui ir priešlaikiniam organizmo senėjimui, saugo nuo kenksmingų tabako dūmų ir spinduliavimo poveikio.
Didelis kiekis vitamino P palankiai veikia kraujagysles, valo jas, sustiprina ir normalizuoja kraujo sudėtį. Vitaminas P (rutinas) skatina tulžies išsiskyrimą, antinksčių žievės funkciją, padeda stiprinti kepenų ląsteles. Vitaminų P ir C derinys saugo nuo aterosklerozės vystymosi.
Tai, kad baltuosiuose serbentuose gausu vitamino E, daro juos beveikjaunystės eliksyru. Be to, kad serbentai - puiki priemonė nuo sklerozės, jie dar ir stabdo senėjimo procesus, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, kataraktos, taip pat gerina reprodukcinę organizmo funkciją. Jeigu organizmui trūksta vitamino E, odoje išryškėja senatvinės pigmentinės dėmės. Serbentai gali padėti įveikti šį trūkumą.
Kasdien suvalgant vos šaukštą baltųjų serbentų galima gerokai sustiprinti imunitetą ir ilgus metus išsaugoti sveikatą. Teigiama, kad baltųjų serbentų uogos didina potenciją. Be to, šios sultingos peršviečiamos uogos puikiai malšina troškulį, tad karštu oru suvalgius saują šių uogų, jos gali atstoti stiklinę sulčių.
Iš baltųjų serbentų gaminamas vynas, jų dedama į desertus, padažus ir kepinius, tačiau rečiau nei iš kitų rūšių serbentų iš jų verdami kompotai ir uogienės, mat šios uogos turi gana daug rūgšties.
Nors baltieji serbentai - labai naudingi, jų nerekomenduojama valgyti sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige. Rūgščios uogos gali išprovokuoti minėtų ligų paūmėjimą.
 Raudonieji serbentai
Šių uogų gimtinė - Vakarų Europa. Iš pradžių raudonieji serbentai buvo auginami tik gydomaisiais tikslais, tačiau vėliau tapo populiarūs soduose kaip kultūrinės uogos, o mūsų laikais beveik nerastume sodo, kuriame neaugtų šie krūmai. Šiuolaikinės raudonųjų serbentų rūšys pagal derlingumą ir atsparumą šalčiams gali pranokti daugelį juodųjų serbentų rūšių, maža to, raudonųjų serbentų priežiūra daug paprastesnė.
Verta paminėti gydomąsias raudonųjų serbentų savybes. Šių serbentų nederėtų lyginti su juodaisiais, nes pagal vitaminų kiekį juodieji serbentai gerokai lenkia raudonuosius. Tačiau raudonieji serbentai turi medžiagų, dėl kurių, ko gero, ir užėmė lyderio poziciją soduose. Šios medžiagos vadinamos oksi-kumarinais ir atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą, o tai labai svarbu infarkto profilaktikai.
Raudonuosiuose serbentuose yra kur kas daugiau vitamino C nei, pavyzdžiui, citrinose, žemuogėse ar net apelsinuose. O pektinai, esantys šiuose serbentuose, suriša blogąjį cholesterolį, tad tai itin svarbu aterosklerozės profilaktikai. Būtina pabrėžti ir gydomąją šviežiai spaustų raudonųjų serbentų sulčių galią: jos puikiai skatina prakaito išsiskyrimą ir mažina karščiavimą, o tromboflebitui gydyti naudojami šių uogų pavilgai.
Iš raudonųjų serbentų galima paruošti nuostabaus skonio želių

Svarainiai

Svarainiai auginami daugiau kaip keturis tūkstančius metų, jų gydomosios ypatybės žinomos nuo seniausių laikų. Daug dėmesio svarainių vaisiams skyrė garsusis gydytojas ir filosofas Avicena. Jis rašė, kad gydymui galima vartoti svarainių sėklas, lapus, žievę ir vaisius. Svarainiais Avicena gydė virškinimo sutrikimus, juos naudodavo kosmetikos priemonėms. Specialiai paruoštas svarainių sultis su medumi ir actu jis rekomenduodavo apetitui žadinti, skrandžiui ir kepenims stiprinti.

Centrinės Azijos gydytojai nustatė, kad svarainių vaisiai stiprina psichiką. Vien pakvėpavus šių vaisių aromatu pagerėja nuotaika, nuslopinamas pykinimas.
Užkaukazės liaudies medicinos žinovai patardavo gydyti kosulį svarainių sėklų arbata. Dėl sutraukiamųjų ypatybių jau senais laikais svarainių vaisiai ir jų antpilai buvo vartojami gydant viduriavimą ir kraujavimą. Svarainių vaisių arbata buvo vartojama sergant vandenlige. Trintų virtų vaisių košele buvo malšinamas vėmimas ir gydomos kepenų ligos.
Svarainių vaisiuose yra daug vitaminų C, E ir PP, B grupės vitaminų, cukraus, obuolių ir citrinų rūgščių, pektinų, rauginių ir mineralinių (kalcio, kalio, kobalto, fosforo, geležies, magnio, vario) medžiagų. Vaisių žievelėje yra eterinių aliejų, o sėklose - daug gleivių, aliejaus, glikozidų, rauginių medžiagų (jų yra ir svarainių lapuose), krakmolo.

Dėmesio! Svarainių nepatariama valgyti paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant plonojo ir storojo žarnynų uždegimu.
Svarainių sultys
Svarainių sultyse vitamino C yra apie 10 kartų daugiau nei obuolių ar kriaušių sultyse. Svarainių sulčių patariama vartoti
tik nedideliais kiekiais.
Svarainių sultys stiprina kepenis, jų vartojama sergant gelta.

• Stiprina ir širdį, tad jų patariama vartoti sutrikus širdies ritmui.
• Šiose sultyse daug pektinų ir rauginių medžiagų, veiksmingų gydant skrandžio ir žarnyno negalavimus.
• Pavilgai naudojami esant tiesiosios žarnos iškritimui, nuo išeinamosios angos įtrūkiu.
• Svarainių sulčių arba sėklų nuoviro patariama vartoti nuo gimdos kraujavimo.
• Sultyse daug geležies, todėl patariama jų vartoti, jei kraujyje mažai hemoglobino.
• Malšina galvos skausmus, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina nuotaiką.
• Senovės liaudies medicinos žinovai moterų ir vyrų nevaisingumą patardavo gydyti šviežiomis svarainių sultimis. Sulčių reikia gerti po šaukštą prieš miegą.

Svarainių sėklų gleivės
Svarainių sėklos padengtos matine balsva plėvele, kurioje yra apie 20 proc. gleivinių medžiagų. Iš sėklų galima pasigaminti gleivių, turinčių minkštinamųjų ir sutraukiamųjų ypatybių. Gleivėmis gydomi skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimai bei infekcijos, spazminis kolitas, pilvo pūtimas, tracheitas, bronchitas, gerklės uždegimas, atsikosėjimas krauju, tepami nudegimai ir sudirginta oda. Gleivės mažina kitų vaistinių medžiagų dirginimą ir lėtina jų įsisavinimą.
Gleivės gaminamos plakant sėklas šiltame vandenyje - stiklinei vandens reikia 10 g sėklų. Sėklų negalima smulkinti, nes iš jų išsiskirs nuodingosios migdolų kvapo medžiagos. Gleivių vartojama po šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Sėklų antpilas
Svarainių sėklų antpilą gaminkite taip: šaukštelį svarainių sėklų užpilkite stikline karšto vandens, 15 min. pakaitinkite karšto vandens vonelėje, uždenkite ir palikite 45 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

• Svarainių sėklų antpilas stabdo vidaus organų kraujavimą ir lengvai laisvina vidurius.
• Sergantiesiems astma patariama šio antpilo gerti po 2 šaukštus 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
• Sergant gerklės uždegimu patariama ne tik gerti antpilo, bet ir šiuo antpilu skalauti gerklę.
• Svarainių sėklų antpilu gydykite kosulį: 10 g sėklų užpilkite stikline karšto vandens, 20 min. pakaitinkite karšto vandens vonelėje, uždenkite ir palikite 10 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po trečdalį arba pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Organizmui valyti ir stiprinti

• Iš šviežių svarainių gaminamas sirupas, turinis daug geležies, todėl tinkantis sergantiesiems mažakraujyste. Sirupą gaminkite taip: susmulkinkite svarainių vaisių, užpilkite vandeniu, pavirkite, kol suminkštės, paskui išspauski-te sultis ir pavirkite, kol sutirštės (taps sirupo konsistencijos).
• Svarainių vaisiai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, todėl liaudies medicinos žinovai pataria gerti svarainių arbatos sergantiesiems ir kepenų ligomis. Sergantiems kepenų ligomis asmenims naudinga valgyti ir tyreles, pagamintas iš trintų virtų svarainių vaisių,
• Amerikos dietologai pataria rytais gerti mišinio, padedančio išvalyti per naktį organizme susikaupusius šlakus: pašalinkite sėklas ir susmulkinkite (neluptus) svarainį, pusę šviežios kriaušės ir pusę šviežio persiko, išplakite plaktuvu ir suvartokite prieš pusryčius.

Gydomieji lapai

• Nuoviras sergantiesiems cukriniu diabetu ir hipertenzija: 2 šaukštus smulkintų svarainių lapų ir šakelių užpilkite stikline vandens, pusvalandį pavirkite ant silpnos ugnies, paskui atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną.
• Sergant skrandžio uždegimu patariama gerti svarainių lapų nuoviro: 5 g svarainių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite, 15 min. pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, palikite 45 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 3-4 kartus per dieną prieš valgį. Nuoviras tinkamas naudoti 3 paras, jį laikykite šaldytuve.

Svarainiai kosmetikoje

• Porėtos veido odos kaukė: perpjaukite svarainį, pašalinkite sėklas ir sutarkuokite, užpilkite tyrelę degtine santykiu 1:1, sandariai uždarykite, palikite savaitę nusistovėti, paskui nukoškite. Sumirkykite svarainių antpilu vatos tamponą, uždėkite ant veido ir palaikykite 15-20 minučių. Tada nušluostykite veidą sausu vatos tamponu. Ši kaukė tinka ir normaliai veido odai, ją pamaitina, suteikia gaivumo.
• Jauninamoji veido odos kaukė: sumaišykite šaukštelį svarainių sulčių, šaukštą medaus ir kiaušinio trynį iki vienalytės masės, užtepkite ją ant veido ir palaikykite 15-20 minučių. Kaukę nuplaukite šiltu vandeniu.
• Šviežiomis svarainių sultimis naikinkite spuogus.

Morkos - jaunystės ir energijos šaltinis

Laukinių morkų gydomąsias savybes gerai žinojo dar senovės graikai, laikę jas šventu augalu. Kultūriniu augalu morkos tapo tik viduramžiais ir buvo laikomos delikatesu. Nors šiais laikais morka tapo kasdiene daržove, gydomųjų savybių ji neprarado.
Morkose tiek daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, kad kiekvieną šakniavaisį galima vadinti sveikatos šaltinėliu. Svarbiausia morkose esanti medžiaga yra beta karotinas, iš kurio organizme pasigamina vitaminas A, dar vadinamas augimo ir jaunystės vitaminu. Kad organizmas jį lengviau pasisavintų, morkas patariama valgyti su trupučiu riebalų - augaliniu aliejumi, grietine arba grietinėle. Kadangi organizmas kepenyse sugeba kaupti vitamino A atsargas, kuo daugiau morkų patariama valgyti rudenį, kai jos ypač sultingos ir vitaminingos. Morkos turi daug vitamino PP, B grupės vitaminų, vitamihų C, E, K, baltymų, ląstelienos, šiek tiek eterinių ir riebiųjų aliejų, flavonoidų, cukraus, mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, geležies. Daugiausia vitaminų yrą viršutiniuose morkų šakniavaisių sluoksniuose. Morkų sėklose yra riebiųjų ir eterinių aliejų, flavonoidų, fitoncidų, kurie naikina ligas sukeliančius mikrobus.
Pirkdami morkas, jas rinkitės kuo tamsesnės spalvos, nes tokiose morkose yra daugiau pro-vitamino A. Verta pasižiūrėti, kad būtų kuo mažiau pažaliavusi viršutinė morkų dalis, nes ją būtina nupjauti ir išmesti.
Dėmesio! Šviežių morkų negalima valgyti sergantiems kolitu bei paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei.
Kam labai reikia morkų

• Medikai pataria morkų valgyti sergant mažakraujyste, sumažėjus apetitui, fiziškai išsekusiems žmonėms bei sutrikus organizme mineralinių medžiagų apykaitai. Sergant mažakraujyste patariama kasdien prieš pusryčius suvalgyti po 100 g smulkiai tarkuotų morkų su augaliniu aliejumi arba grietine.
• Morkose yra medžiagų, būtinų geram regėjimui palaikyti.Tad jų patariama valgyti sergant trumparegyste, blefaritu, vištakumu, augant ant vokų miežiui. Morkų arba jų sulčių patariama vartoti nevalgius, prieš pusryčius, kad visą dieną akys jaustų gerą jų poveikį.
• Morkose gausu kalio druskų, todėl šias daržoves patariama valgyti sergant širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligomis. Jei kasdien valgysite morkų, kraujyje sumažės cholesterolio. Kasdien suvalgius bent po 2 morkas, cholesterolio kiekis kraujyje sumažės 10-20 procentų.
• Morkos rekomenduojamos ir sergant inkstų bei šlapimo pūslės akmenlige. Morkų sultys skatina šlapimo išsiskyrimą ir tirpdo akmenis. Sergant inkstų akmenlige patariama prieš pusryčius išgerti stiklinę šviežių morkų sulčių, o sergant šlapimo pūslės akmenlige morkų sulčių reikėtų gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Morkos labai reikalingos dažnai sergantiems infekcinėmis ligomis. Jei kasdien valgysite morkų, sustiprinsite imunitetą ir tapsite žymiai atsparesni visiems virusams. Morkos normalizuos medžiagų apykaitą.
• Išvirtas ir susmulkintas morkas naudinga valgyti sergant inkstų, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos ligomis. Virtų morkų patariama valgyti ir išsekusiems, sergantiems sloga, dusuliu bei hemorojumi.

Morkų sultys
Sulčių terapijos specialistai teigia, kad vaisių sultys - tai smegenims skirti „degalai", kurie ypač.padeda apvalyti žmogaus kūną ir sielą. Ypatinga morkų (ir obuolių) sulčių savybė ta, kad jas galima maišyti su visomis kitomis vaisių ir uogų sultimis.
Morkų sultys stiprina imunitetą, nervų sistemą, suteikia žvalumo ir energijos. Morkų sultis gerkite rytais, prieš pusryčius, tuščiu skrandžiu - tik tada pajusite jų gydomąjį poveikį. Ryte išgerta stiklinė morkų sulčių pakelia organizmo tonusą, atgaivina veido odą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Morkų sulčių, kaip ir kitų sulčių, geriausia gerti mažais gurkšneliais, kad organizmas suspėtų pasisavinti visas naudingąsias medžiagas.
Morkų vertingosios medžiagos paprastai kaupiasi morkų odelėje, tad geriausia sultims naudoti šepetėliu labai gerai nuplautas neskustas morkas. Pagrindinė gerų skanių sulčių paruošimo taisyklė - morkos turi būti šviežios ir subrendusios.
Išspaustas morkų sultis reikia gerti tuojau pat, nes karotenas, veikiamas oro, labai greitai suyra. Jei sultis prireikia palaikyti ilgiau, jas sandariai uždenkite ir padėkite į šaldytuvą. Geriant sultis dideliais kiekiais, gali pasikeisti odos spalva.
Morkų išspaudų neišmeskite, užpilkite aliejumi ir palikite keletą valandų prisitraukti, paskui mišinį išspauskite per marlę ir šiuo vitaminingu aliejumi galite užpilti salotas.
Stebuklingas universalus vaistas

• Peršalus, užkimus, kosint gerkite morkų sulčių su medumi ir skalaukite jomis gerklę. Jei sloguojate, galite morkų sulčių lašinti į nosį. Galite slogą gydyti ir taip: sumaišykite lygiomis dalimis šviežiai spaustų morkų sulčių su augaliniu aliejumi. Į tirpalą įpilkite kelis lašus svogūnų sulčių Ir viską gerai išmaišykite. Šio mišinio po kelis lašus lašinkite į nosį keletą kartų per dieną.
• Sergant bronchitu patariama per dieną išgerti stiklinę morkų sulčių su keliais šaukšteliais medaus. Sulčių gerkite po šaukštą 4-5 kartus per dieną.
• Morkų sultys su pienu padeda įveikti bronchinės astmos priepuolį.
• Šios sultys mažina skrandžio sulčių rūgštingumą.
• Įvairių šalių liaudies medicinos žinovai pataria gerti morkų sultis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ir kaip infarkto profilaktikos priemonę. Morkų sultys gerina širdies raumens veiklą, todėl jų patariama gerti ir pirmomis dienomis po miokardo infarkto.
• Morkų sultys yra natūralus vaistas sergant opalige ar vėžiu. Medikai teigia, jei reguliariai valgysite morkų, trigubai sumažinsite riziką susirgti onkologinėmis ligomis.
• Šios sultys slopina stresą, jų patariama gerti gydant depresiją.
• Sergant sąnarių ligomis patariama gerti morkų sulčių, nes jos sumažina druskų kaupimąsi sąnariuose.
• Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu ir hemorojumi, prieš valgį išgerkite stiklinę morkų sulčių.
• Naudingos ir sėklos, ir lapai
• Morkų sėklų antpilas gydo inkstų ir šlapimo takų akmenligę: 2 šaukštus sėklų suberkite į termosą, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite 5-10 minučių nusistovėti. Gerkite po pusę arba po visą stiklinę 3 kartus per dieną.
• Antpilas širdžiai stiprinti: stiklinę morkų sėklų užpilkite stikline morkų sulčių, įpilkite stiklinę spirito, gerai išmaišykite, sandariai uždenkite ir palikite tamsioje vietoje savaitę nusistovėti. Gerkite kasdien po 3-4 šaukštus.
• Morkų lapuose gausu seleno, stabdančio auglių susidarymą. Jų patariama berti į salotas, sriubas, o iš nuplikytų lapų pasiruošti arbatos. Arbatos galima ruošti ir iš džiovintų morkų lapų: šaukštą morkų lapų užpilkite stikline verdančio vandens.

Tarkuotos morkos

• Kadangi vitaminas A skatina odos gijimą ir atsinaujinimą, tarkuotų morkų košelę suvyniokite į marlę ir dėkite ant sunkiai gyjančių, pūliuojančių žaizdų, nušalimo ar nudegimo vietų, paskui jas apriškite.
• Šviežiai tarkuotą ir paskanintą cukrumi arba grietinėle morkų košelę patariama valgyti nėš-čiosioms bei kūdikius maitinančioms motinoms.
• Tarkuotų morkų kaukė: tarkuotą morką sumaišykite su kiaušinio tryniu, išplakite ir užtepkite ant sausos veido odos. Palaikykite 20-25 minutes, paskui veidą nuvalykite šiltu vandeniu suvilgytais vatos tamponais. Kaukes darykite 1-2 kartus per savaitę.
• Tarkuotų morkų košelė stiprina plaukų šaknis, stabdo jų slinkimą. Kaukę palaikykite mažiausiai 15 minučių. Pirmą mėnesį taip stiprinti plaukus patariama prieš kiekvieną trinkimą, vėliau - vieną kartą per mėnesį.

Kukurūzai - mūsų sveikatai

Kukurūzų tėvynė - Pietų Amerika. Pirmieji europiečiai, pamatę kukurūzus Kubos saloje, buvo Kolumbo jūrininkai Atvežti į Europą, jie greitai paplito ne tik čia, bet ir Afrikos pakrantėse, Indijoje bei Kinijoje. Šiuo metu pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Cheminė kukurūzų sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Grūduose yra daug riebalų, ląstelienos, krakmolo, B grupės vitaminų, provitamino A, vitaminų C ir D, nikotino.
Liaudies medicinoje dažnai vartojamos kukurūzų purkos. Jose yra riebiųjų ir eterinių aliejų, įvairių rūgščių, karčiųjų glikozidinių medžiagų, saponinų, vitaminų C ir K, sakų bei dervinių medžiagų. Purkos renkamos burbuolių pieninės brandos metu, džiovinamos sausoje vėdinamoje vietoje ar 40 laipsnių temperatūros džiovykloje. Išdžiūvusios purkos - geltoni ar rusvi siūlai, silpno kvapo, ragaujant juntamas gleivėtumas. Laikomos sandariai uždarytos sausoje tamsioje vietoje, vartoti tinka 1-2 metus.
Pastaraisiais metais nuodugniai ištirtos kukurūzų aliejaus maistinės ir fiziologinės savybės. Jis yra gero skonio, įsisavinamas panašiai kaip sviestas ir turi veiksmingų gydomųjų ypatybių.
Dėmesio! Kukurūzų preparatų nepatariama vartoti, jei pernelyg greitai kreši kraujas, jei pernelyg mažas kūno svoris ar pablogėjęs apetitas. Kukurūzų preparatai nevartotini lytinės brandos metu, per menstruacijas.
Kukurūzų purkos
Šiais laikais liaudies medicinoje kukurūzų purkos sėkmingai vartojamos sergant kepenų, tulžies latakų ir pūslės ligomis, šlapimo pūslės uždegimu bei inkstų akmenlige. Nuolat vartojant kukurūzų purkų preparatų dingsta sunkumo pojūtis ir skausmai kepenų srityje, pykinimas, vėmimas, sumažėja kepenys. Kukurūzų purkos skatina kraujo krešėjimą, jų galima vartoti ir kaip kraujavimą stabdančius vaistus. Jeigu kukurūzų purkos - nevisiškai išdžiūvusios, tada jos neskatina šlapimo išsiskyrimo, užtat laisvina vidurius. Pastebėta, kad purkas ilgai laikant šlapimo varomasis poveikis labai sumažėja.
Kukurūzų purkų arbata:
4 šaukštelius kukurūzų purkų užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite trumpam prisitraukti. Gerkite po šaukštą kas 2-3 valandas.

• Kukurūzų purkų arbata puikiai skatina šlapimo išsiskyrimą ir nekenksmingai mažina svorį.
• Kukurūzų purkų arbatos geriama sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių akmenlige, vandenlige, inkstų uždegimu, cistitu, podagra, reumatu, varginant tinimams. Tai gera priemonė šlapimo nelaikantiems vaikams ir senjorams.
• Kukurūzų purkų antpilas: 4 šaukštus kukurūzų purkų užpilkite puse litro verdančio vandens, indą šiltai apriškite ir palikite nusistovėti 2 vai., nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną 2 vai. prieš valgį.
• Šio antpilo patariama gerti sergant inkstų, kepenų ir tulžies pūslės ligomis.
• Jeigu ilgesnį laiką gersite kukurūzų purkų antpilo, gali pavykti šlapimo pūslėje ir inkstuose ištirpinti akmenis.
• Antpilo patariama gerti sergant galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze.
• Rekomenduojama vartoti kukurūzų purkų antpilo sergant širdies ir kraujotakos ligomis, kai patinsta galūnės.

Kukurūzų aliejus
Kukurūzų aliejuje gausu žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio. Jame yra vertingų polinesočių-jų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6. Vitamino E kukurūzų aliejuje 10 kartų daugiau nei alyvuogių aliejuje. Kukurūzų aliejaus patariama išgerti iki 75 ml per parą.

• Kukurūzų aliejus stiprina raumenis ir imuninę sistemą.
• Sergantiesiems ateroskleroze ir šios ligos profilaktikai patariama reguliariai gerti kukurūzų aliejaus, nes jis veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir didina kraujagyslių elastingumą. 1
• Kukurūzų aliejaus patariama vartoti sergantiesiems cukriniu diabetu.
• Šio aliejaus patariama gerti, jei organizme trūksta vitamino E.
• Sergant cholecistitu ir varginant tulžies pūslės bei latakų sutrikimams patariama išgerti po šaukštą kukurūzų aliejaus 2 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
• Sergantiesiems kepenų ligomis rekomenduojama 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį išgerti po 2 šaukštus kukurūzų aliejaus, užgeriant šaukštu citrinų sulčių.

Žmonėms, turintiems antsvorio, maistą patariama ruošti su kukurūzų aliejumi.
Kukurūzų grūdų nuovirai
Kukurūzų nuoviras sergant kepenų, tulžies ir šlapimo pūslės ligomis: 2 šaukštus susmulkintų kukurūzų suberkite į puodą, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir 15 min. pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, palikite 45 min. nusistovėti, nukoškite, tirščius nuspauskite ir pripilkite virinto vandens tiek, kiek buvo iš pradžių. Gerkite po 1-3 šaukštus kas 3-4 vai. Nuovirą laikykite šaldytuve, jj tinka vartoti 3 paras.

• Tulžies išsiskyrimui skatinti: 3 šaukštus susmulkintų kukurūzų suberkite į puodą, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite, 0,5 vai. pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, palikite 10 min. ataušti, nukoškite, tirščius nuspauskite ir pripilkite virinto vandens tiek, kiek buvo iš pradžių. Gerkite po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Kukurūzai - grožiui

• Kukurūzų miltų kaukė tinka jautriai ir švelniai odai: šaukštą kukurūzų miltų sumaišykite su šiltu virintu vandeniu, gauta tyrele ištepkite veidą, palaikykite pusvalandį, paskui nuplaukite drungnu vandeniu.
• Kukurūzų aliejus mažina raukšles: sumaišykite po šaukštelį kukurūzų aliejaus, kiaušinio trynio ir medaus, gautu mišiniu ištepkite veidą, palaikykite 20 min., paskui nuplaukite šiltu vandeniu.
• Kukurūzų aliejus skatina plaukų augimą. Pašildytu aliejumi įtrinkite galvos odą. Po tokios procedūros plaukai blizgės.
• Jeigu plaukai sausi ir lūžinėja, plaukų šaknis įtrinkite sutarkuotų svogūnų ir medaus mišiniu santykiu 4:1, į jį įpylę truputį pašildyto kukurūzų aliejaus.

Rozmarinas laimei ir sveikatai

Gydomasis kvapusis rozmarinas labai populiarus nuo antikos laikų iki šių dienų. Jau senovėje buvo pastebėta, kad rozmarinai mažina nuovargį, nerimą, gydo nemigą, stiprina atmintį, suteikia jėgų, pailgina jaunystę.
Nuo seniausių laikų žmonės rozmarinuose įžvelgdavo magiškų ypatybių. Buvo tikima, kad su rozmarinais galima įveikti blogus sapnus ir pranašystes, išvyti iš namų blogio jėgas. Rozmarinus ypač vertino Prancūzijos karaliai ir jų rūmų damos. Maudantis jų buvo beriama į vonias.
XIV amžiuje Vengrijos karalienė Izabelė, sulaukusi 72 metų, pasijuto visiška ligonė, senatvės ir podagros sugniuždyta moteris. Pradėjusi gerti spiritinio rozmarinų antpilo, vėl įgavo jėgų, pasijuto jauna, tad šis rozmarinų antpilas buvo pavadintas Vengrijos karalienės vandeniu.
Senovės medicinos žinovai teigdavo, kad rozmarinas yra visų augalų, gyvūnų ir žmonių, kurie yra šalia jo, draugas. Buvo manoma, kad rozmarinai ypač mėgsta keistuolius, ramina nervingus ir isteriškus žmones bei išgąsdintus vaikus. Namuose, kuriuose auga rozmarinas, ginčai ir barniai - ypač reti.
Rozmarinas - mėgstamas ir populiarus prieskonis, juo gardinami keptos ir troškintos mėsos (paukštienos ir žvėrienos) patiekalai, faršas, žuvys, salotos, sriubos, grybai, marinatai. Rozmarinas suteikia malonų skonį minkštiems sūriams ir bulvėms.
Rozmariną ant palangės gali išsiauginti kiekviena šeimininkė, nes jis nereikalauja ypatingos priežiūros.
Rozmarinai liaudies medicinoje
Rozmarinų lapuose, žieduose ir viršutiniuose ūgliuose yra daug eterinio aliejaus, turinčio gausybę naudingųjų medžiagų. Rozmarinų lapuose yra daug alkaloidų, rauginių medžiagų, dervų, flavonoidų, organinių rūgščių.
Liaudies medicinos žinovai rozmarinais gydo skrandžio ir žarnyno ligas, stiprina nervų sistemą. Šis augalas labai tinka pervargusiems nuo protinio irfizinio darbo žmonėms, susilpnėjus atminčiai, esant bendram silpnumui, taip pat persirgusiesiems sunkiomis ligomis. Rozmarinų antpilas stiprina širdį, širdies raumens susitraukimus, trumpam padidina kraujospūdį, teigiamai veikia žmonių, patyrusių insultą, organizmą. Šis augalas išsiskiria tonizuojamosiomis ypatybėmis, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. Be to, rozmarinai turi ir organizmo valomųjų savybių.
Nustatyta, kad kvapiųjų rozmarinų aromatas ramina centrinę nervų sistemą, padeda žmonėms atsigauti po stresinių situacijų.
Dėmesio! Rozmarinų preparatų negalima perdozuoti. Prieš gydantis rozmarinais reikėtų pasitarti su gydytoju.
Rozmarinų lapų antpilas
Šį antpilą gaminkite taip: susmulkinkite 2 šaukštelius sausų rozmarinų lapų, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 1-2 valandas nusistovėti, paskui nukoškite ir išgerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

• Gerkite šio antpilo susirgę peršalimo ligomis, šiltu rozmarinų antpilu skalaukite burną ir gerklę.
• Rozmarinų lapų antpilas tinka sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, juntant dieglius skrandyje ir žarnyne, kaupiantis dujoms.
• Antpilo patariama gerti sergantiesiems širdies neuroze, taip pat tiems, kurie skundžiasi dažnu galvos svaiguliu, pablogėjusia atmintimi.
• Rozmarinų antpilu gydoma gelta, jis padeda sergant tulžies pūslės uždegimu.
• Rozmarinų lapų antpilas gydo impotenciją.
• Antpilo patariama gerti sergant epilepsija.
• Šį antpilą patariama naudoti makšties įpurškimams, kai vargina pagausėjusios išskyros.
• Rozmarinų antpilo patariama gerti klimakteriniu periodu, jei sutrinka menstruacijų ciklas.
• Antpilas padeda sergantiesiems astma ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
• Galvos skausmą patariama malšinti tokiu rozmarinų antpilu: šaukštelį susmulkintų rozmarinų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui išgerkite.
• Rozmarinų antpilas, kaip išorinis vaistas, naudojamas gydant tromboflebitą, nervų uždegimus, sunkiai gyjančias žaizdas.

Vengrijos karalienės vanduo
Organizmo stiprinamasis spiritinis rozmarinų antpilas: susmulkinkite rozmarinų lapų ir užpilkite degtine arba spiritu santykiu 1:10, palikite 10 parų nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 25 lašus, įlašintus į 2 šaukštus vandens, 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Spiritinio rozmarinų antpilo (atskiesto vandeniu) kompresais gydomos išnirusios vietos.
Galite pasigaminti ir antpilo su vynu: 40 g susmulkintų rozmarinų užpilkite litru sauso baltojo vyno, palikite savaitę nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį, jei sergate angina, gripu, bronchitu ir bronchine astma. Šis antpilas tinka ir potencijai stiprinti.
Rozmarinų aliejus
DarXIII-me amžiuje buvo išmokta pasigaminti rozmarinų aliejaus. Šiuo metu itin daug rozmarinų auginama Ispanijoje, Prancūzijojem Tunise, Alžyre, Graikijoje ir Indijoje. Tad šiose pagaminama daug rozmarinų aliejaus.
Rozmarinų aliejaus  galima pasigaminti ir namų sąlygomis.  Norint pasigaminti 300 mililitrų aliejaus reikės 50-75 g šviežių arba džiovintų rozmarinų ir 300 g nerafinuoto aliejaus. Pusę susmulkintos žaliavos suberkite į indą, užpilkite augaliniu aliejumi ir sandariai uždenkite. Indą įstatykite į vonelę taip, kad vanduo neapsemtų tik 2,5 cm jo kraštų ir 2 valandas kaitinkite ant silpnos ugbies. Taip kaitinamas aliejus neturėtų užvirti. Baigę kaitinti, aiejų nukoškite, tirščius išmeskite į pagamintą aliejų sudėkite likusią žaliavą ir vėl kaitinkite 2 valandas, paskui atvėsinkite ir nukoškite. Stebėkite, kad nepatektų drumzlių. Taip pagamintą aliejų galite laikyti visus metus, bet ilgainiui jis gali apkarsti. Kad taip neatsitiktų, į rozmarinų aliejų įpilkite truputį daigintų kviečių aliejaus (5-10 procentų indo talpos). Aliejų geriausia laikyti tamsios arba gintaro spalvos buteliuose.

• Jei sergate reumatu, skaudamas vietas tepkite rozmarinų aliejumi arba taip pagamintu mišiniu: sumaišykite rozmarinų aliejaus ir spirito santykiu 2:100. Naudokite įtrynimams ištikus reumato priepuoliams.
• Jeigu skauda galvą, lašą rozmarinų aliejaus užlašinkite ant servetėlės ir pakvėpuokite rozmarinų aromatu.

Veido ir plaukų grožiui

• Rozmarinų eterinis aliejus naudojamas kosmetikoje. Jis apsaugo veido odą nuo senėjimo.
• Mišinys veido odos priežiūrai: sumaišykite lygiomis dalimis rozmarinų, petražolių ir rūgštynių, užpilkite pienu ir palikite nusistovėti. Šiuo antpilu tepkite veido odą. Oda taps lygi, gaivi ir standi.
• Nuo seniausių laikų liaudies medicinos žinovai plaukus patardavo stiprinti tokiu rozmarinų nuoviru: 2 šaukštelius susmulkintų sausų rozmarinų lapų užpilkite 300 mililitrų vandens, pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies, paskui nukoškite. Šiuo nuoviru skalaukite plaukus.
• Jei rozmarinų aliejumi trin-site galvos odą, nustos slinkti plaukai.

Rozmarinų vonia

• Rozmarinų vonios veikia tonizuojamai, todėl netinka prieš miegą.
• Vonia su rozmarinais gerina kraujotaką ir didina kraujospūdį: 2 šaukštelius susmulkintų rozmarinų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-20 minučių nusistovėti, paskui supilkite į paruoštą vonią.
• Vonioje su rozmarinais patariama maudytis sergantiesiems podagra, reumatu, peršalimo ligomis, taip pattiems, kuriejunta neuralgijos skausmus, jei dažnai kyla votys.

Mėtų gydomoji galia

Mėtų genčiai priklauso 20-30 mėtų rūšių. Lietuvoje auga apie 11 rūšių. Žinomiausios-dirvinė, miškinė, taškuotoji ir vandeninė mėtos, pipirmėtė, šaltmėtė. Ypatingas visų rūšių mėtų požymis - stiprus kvapas, nors kiekviena rūšis turi savitą aromatą. Senovės medicinoje buvo naudojamos įvairių rūšių laukinės mėtos, šiais laikais populiariausia yra kultūrinė mėta - pipirmėtė.
Vaistinei žaliavai naudojami mėtų lapai su žiedais. Augalai pjaunami žydėjimo pradžioje sausą saulėtą dieną. Mėtų lapus galima skinti nuo balandžio iki rugsėjo. Žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros džiovykloje. Tinkamai laikoma žaliava vartotina ne ilgiau kaip 2 metus.
Mėtų lapuose yra daug eterinių aliejų, kurių pagrindą sudaro mentolis, cukraus, organinių rūgščių, saponinų, karoteno, vitamino C, rauginių ir mineralinių medžiagų. Mėtų lapuose esantis mentolis, patekęs ant odos, dirgina nervų galūnes, sukeldamas šalčio pojūtį.
Nuo seniausių laikų mėtos vartojamos kaip raminamasis ir skausmo malšinamasis vaistas. Mėtos atpalaiduoja spazmus, gerina virškinimą ir apetitą, mažina padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, skatina prakaitavimą. Mėtos gydo uždegimines ligas, stabdo mikrobų vystymąsi, vartojamos kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas peršalus. Net viena stiklinė šilto mėtų antpilo, išgerto mažais gurkšneliais, pastebimai pagerina savijautą.
Dėmesio! Mėtų preparatų negalima vartoti nėščioms moterims ir tiems žmonėms, kurių mažas skrandžio sulčių rūgštingumas. Prieš vartodami mėtų preparatus, pasitarkite su gydytoju.
Širdies ir kraujotakos sutrikimai
Veikiamos mėtose esančio mentolio, paviršinės kraujagyslės susiaurėja, o vidaus organų kraujagyslės prasiplečia, todėl mėtų preparatais patariama atpalaiduoti spazmus ir malšinti stenokardijos priepuolius.

• Pajutus pirmuosius širdies veiklos sutrikimus: šaukštelį susmulkintų mėtų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, indą šiltai apriškite ir palikite 20
• minučių nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilo gerkite kasdien visus metus.
• Sergant stenokardija: 2 šaukštus džiovintų mėtų lapų užpilkite 300 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui dar pavirkite 5-6 minutes ant mažos ugnies, nukoškite. Gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
• Vaistinių augalų mišinys sergantiesiems hipertenzija: sumaišykite po 1 dalį mėtų lapų ir ramunėlių žiedų bei 2 dalis susmulkintų valerijonų šaknų, du šaukštelius vaistinių augalų mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilo gerkite mėnesį po trečdalį stiklinės kasdien. Šis antpilas gydo ir kosulį.
• Jeigu bėga kraujas iš nosies, mėtų lapai, įkišti į nosį, jį sustabdo.

Peršalimo ligos

• Susirgus sloga, bronchitu, angina, faringitu patariama gerti mėtų antpilo: 2 šaukštus mėtų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 minučių nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilą galite paskaninti medumi. Gerkite šilto antpilo po pusę ar trečdalį stiklinės 2-3 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį. Gydymas bus veiksmingesnis, jei šiuo šiltu antpilu skalausite Ir gerklę.
• Jei vargina gerklės, nosies, trachėjos gleivinių uždegimas, bronchitas, darykite mėtų antpilo inhaliacijas.
• Jei dusina, kosite ar skauda gerklę, gerkite mėtų lapų nuoviro su medumi: desertinį šaukštą susmulkintos mėtų žolės užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 15 minučių ant mažos ugnies, palikite 45 minutes nusistovėti, paskui nukoškite ir įdėkite medaus. Gerkite šilto nuoviro po ketvirtadalį ar pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Virškinimo sutrikimai

• Mėtos veiksmingai padeda varginant virškinimo problemoms, diegliams, dujų pertekliui žarnyne, padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui: 2 šaukštelius mėtų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilo gerkite po trečdalį stiklinės 2 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį. Be to, šis antpilas gerina apetitą. Galvos skausmams malšinti šio antpilo gerkite po 2 šaukštus 3-5 kartus per dieną prieš valgį.
• Gastritui (kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), skrandžio spazmams, pilvo pūtimui ir viduriavimui gydyti: pusantro šaukštelio susmulkintos mėtų žolės užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Gerkite šilto antpilo po penktadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną 15-20 minučių prieš valgį. Gydymo kursas - dvi savaitės.
• Mėtų antpilas ypač naudingas sergant cholecistitu, tulžies pūslės akmenlige, hepatitu. Gerkite pašildyto antpilo po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgi.
• Mišinys viduriu pūtimui gydyti: sumaišykite po šaukštą žalių arba džiovintu mėtų lapų ir susmulkintų valerijonų šaknų, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite šilto antpilo po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
• Mėtų lapų sultimis patariama gydyti virškinimo sutrikimus, pykinimą ir vėmimą, įvairius spazmus, kraujagyslių ligas. Vartokite po desertinį šaukštą 2-3 kartus per dieną užgerdami vandeniu.

Nervams nuraminti
Senovės Romoje mėtų vandeniu apšlakstydavo kambarius, o stalus patrindavo augalu, kad sukeltų svečiams džiugią nuotaiką.

• Neurozei ir nemigai gydyti: 2 šaukštus susmulkintos mėtų žolės suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Gydykitės 7-10 dienų. Šio antpilo taip pat patariama gerti malšinant širdies ir galvos kraujagyslių spazmus.
• Sergant depresija: šaukštą mėtų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir pavirkite 10 minučių ant mažos ugnies. Gerkite šio nuoviro po pusę stiklinės ryte ir vakare.
• Sutrikus nervų sistemai, atsiradus nemigai ar kankinant naktiniams košmarams: lygiomis dalimis sumaišykite mėtų ir tikrųjų lipikų, 4 šaukštus mišinio užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite savaitę po pusę stiklinės kas valandą.
• Stresui, padidėjusiam nervingumui ir radikulitui gydyti: lygiomis dalimis sumaišykite mėtų, metėlių (pelynų) ir apynių spurgų, 2 stiklines vaistinių augalų mišinio užpilkite 3 litrais verdančio vandens, uždenkite ir palikite 2-3 valandas nusistovėti, paskui nukoškite ir supilkite į šilto (36-37 laipsnių temperatūros) vandens vonią. Vonios trukmė - 15-20 minučių, procedūrų skaičius - 10-12. Maudykitės kas antrą dieną prieš miegą.

Mėtos kosmetikoje

• Senstančiai veido odai valyti: šaukštą mėtų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 minučių nusistovėti, paskui nukoškite. Šis antpilas gerina kraujo apytaką, išplečia veido poras, tonizuoja, dezinfekuoja. Be to, mėtų antpilas balina kūno dėmes Ir gydo kraujosruvas paakiuose.
• Raukšlėtam veidui tonizuoti: sumaišykite po šaukštelį sausų mėtų lapų, ramunėlių žiedų, jonažolių ir liepžiedžių, vaistinių augalų mišinį užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir palikite 2-3 valandas nusistovėti, paskui nukoškite ir į antpilą įpilkite 2 šaukštus spirito. Šiuo antpilu vakare suvilgykite veidą, palaukite, kol išdžius, paskui patepkite kremu.
• Kaukė riebiai inkštiruotai odai: lygiomis dalimis sumaišykite pipirmėčių ir šalavijų lapų, liepžiedžių ir ramunėlių žiedų bei dirvinių asiūklių žolės, 2-3 šaukštus mišinio užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų vaistažoles, ir pavirkite 15-20 minučių ant mažos ugnies. Šilta vaistažolių tyrele ištepkite veidą, pridenkite marle ir palaikykite 15 minučių.

Sėjamoji petražolė

Petražolė yra dvimetis 30- 100 cm aukščio kvapnus augalas. Šaknis liemeninė, gelsvai balta. Stiebas stačias, šakotas, plikas. Lapai pliki, blizgančiomis viršutinėmis pusėmis. Apatiniai lapai 2-3 kartus plunksniškai skaldyti, viršutiniai - trilapiai. Žiedai smulkūs, gelsvai žalsvi, susitelkę sudėtiniuose skėčiuose. Vaisiai smulkūs, pilkšvai žali. Sis augalas žydi birželio - liepos mėnesiais, sėklas nokina rugpjūtyje.
Petražolė kilusi iš Viduržemio jūros rytinių pakrančių. Ją, kaip vaistinį ir prieskoninį augalą, žinojo jau senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai. Į Europą petražolė pateko Karolio Didžiojo laikais. Siuo metu Tarybų Sąjungoje auginamos dvi petražolės atmainos: lapinė ir šakinė.
Gydomoji žaliava - vaisiai, šaknys ir lapai. Vaisiai rankami,  kai prinoksta šaknys - rudenį, lapai ir žolė - iš antramečių augalų žydėjimo metu.
Petražolės vaisiuose yra 2-7 procentai eterinio aliejaus, iki 22 proc. riebiojo aliejaus, 1,12 -1,87 proc. flavonoidų. Lapuose yra iki 0,08 proc. eterinio aliejaus, karotino, 75-80 mg proc. vitamino C, 10-30 proc. provitamino A, 5 mg/proc. vitamino E, 85,05 proc. vandens, 3,66 proc. azotinių medžiagų, 0,72 proc. riebiojo aliejaus, 0,75 proc. cukraus, 1,45 proc. celiuliozės, 1,68 proc. pelenų. Šaknyse - eterinio aliejaus, cukraus, 37 mg/proc. vitamino C, iki 1,5 proc. baltymų, iki 9 proc. angliavandenių ir nedaug karotino. Visos augalo dalys turi mineralinių druskų, geležies, kalkių, fosforo.
Petražolė vartojama sergant širdies kraujagyslių ir inkstu ligomis. Geri rezultatai pasiekiami petražole gydant inkstu akmenligę, šlapimo pūslės uždegimus, kepenų ligas, virškinimo sutrikimus, gimdos kraujavimus. Petražolė pagreitina žaizdų gijimą, stabdo kraujavlmą iš dantenų.
Liaudies medicinoje petražolė vartojama, kai pučia žarnyną, sergant įvairiomis šlapimo organų ligomis, šlapimo pūslės ir inkstų akmenlige,  vandene,  sutrikus mėnesinėms. Šaknys vartojamos gydant inkstų dieglius. Jos gerina apetitą ir virškinimą.
Petražolės lapai dedami ant uodų ir bičių įgeltų vietų ir sumušimų. Šviežių lapų sultimis, taip pat šaknų nuoviru sumaišytu su citrinos sultimis, galima naikinti šlakus ir pigmentines dėmes. Petražolės šaknų nuoviru plaunamas veidas nuo saulės įdegimo.
Gydymui dažniausiai naudojamas petražolės  vaisių antpilas. Imama pusė arbatinio šaukštelio sėkų, jos sutrinamos ir užpilamos 2 stiklinėm šato vandens, išlaikoma 8 valandas ir geriama po 2-3 valgomuosius šaukštus antpilo kas 2 valandas.

Ruošiamas ir nuoviras: 200 g vandens imama 30 g seklų, žolių ir lapų. Vartojama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, iš šaknų spaudžiamos sultys ir geriamos po 1-2 arbatinius šaukštelius 3-4 kartus per dieną.
Petražolę galima vartoti dietiškai maitinantis, sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, taip pat kaip prieskoninę daržovę.

Kraujažolės gydo

Kraujažolės mūsų šalyje itin paplitusios. Auga dobilienose, dirvonuose, ganyklose, miškuose, pakelėse, išskyrus šlapias vietas ir lapuočių miškus. Žydi visą vasarą.
Liaudies medicinoje dažniausiai naudojami kraujažolių žiedai ir žolė, kuriuose yra eterinio aliejaus (jo pagrindą sudaro azulenai), rauginių ir mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, karoteno, vitamino C, inulino, dervų. Kartais liaudies medicinoje naudojamos ir paprastųjų kraujažolių šaknys. Šių augalų žiedus, žolę, šaknis patariama ruošti žydėjimo metu, saulėtą dieną, nes tuomet augalai išskiria daugiausia eterinio aliejaus ir jų gydomoji galia yra didesnė. Peiliu nupjaukite iki 15 cm augalo viršūnės, gaižus skinkite su ne ilgesniais kaip 2 cm koteliais. Žaliavą išdžiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Kraujažolių žiedų, žolės ir lapų preparatai vartojami skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, kraujavimui stabdyti ir skausmui malšinti. Jie padidina kraujo krešumą, veikia tonizuojamai ir raminamai. Kraujažolių preparatai valo susikaupusius šlakus ir toksinus iš vidaus organų: plaučių, skrandžio, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės. Be to, valo kraują. Kraujažolėse esantys azulenai padeda gydant jonizuojančiosios spinduliuotės nudegimus ir piktybinius auglius, taip pat bronchinę astmą.
Dėmesio! Kraujažolių nepatariama vartoti sergantiesiems akmenlige, nėščioms moterims, padidėjus kraujo krešumui. Būna, kad kraujažolės sukelia alerginę reakciją, tad alergiškiems žmonėms jų vartoti reikia atsargiai.
Kraujažolių arbata
Šaukštelį (su kaupu) kraujažolių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10-15 minučių prisitraukti. Kraujažolių arbatos galima išgerti visą litrą per dieną.

• Kraujažolių arbata aktyvina inkstų ir virškinimo liaukų veiklą, gerina apetitą, šalina skrandžio spazmus, vidurių pūtimą, kepenų veiklos sutrikimus, skrandžio ir žarnyno uždegimus.
• Kraujažolės veikia kraujo čiulpus ir skatina kraujo gamybą, valo kraują.
• Peršalus ir nuo reumatinių skausmų kraujažolių arbatą gerkite kuo karštesnę.
• Ši arbata malšina galvos skausmą, silpnina migrenos priepuolių skausmus. Nuolat vartojant kraujažolių arbatos galima visiš kai išgydyti migreną.
• Kraujažolių arbata veiksmingai padeda nuo skrandžio kraujavimo, kraujuojančio hemorojaus, sunkumo skrandyje ir rėmens.
• Sergantiesiems akių ligomis ši arbata sumažins akių skausmą ir pagerins savijautą.

Tik moterims
Kraujažolė - labai naudingas augalas moterims. Nesvarbu, kiek moteriai metų, būtina nors retsykiais išgerti stiklinę kraujažolių arbatos. Ši arbata teigiamai veikia mažojo dubens organus.

• Jei vargina skausmingos menstruacijos: lygiomis dalimis sumaišykite kraujažolių žiedų ir lapų bei dilgėlių. Šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 2-3 minutes ant silpnos ugnies ir palikite 30-40 minučių nusistovėti. Gerkite šio nuoviro po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną - 20 minučių prieš valgį ir prieš eidami miegoti.
• Galite vartoti ir tokio vaistažolių mišinio: susmulkinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis paprastųjų kraujažolių, valerijonų šaknų ir žąsinių sidabražolių. Du šaukštelius mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.
• Jei prieš klimaksinį laikotarpį smarkiai kraujuojama, patariama gydytis tokiu vaistažolių mišiniu: lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų kraujažolių, dilgėlių, trikerčių žvaginių ir karčiarūgš-čių rūgčių. Suberkite vakare 2,5 šaukšto vaistažolių mišinio į termosą, užpilkite 400 ml verdančio vandens, o ryte antpilą nukoški-te ir mažais gurkšneliais išgerkite per dieną. Šio antpilo patariama gerti ir menstruacijų metu.

Sėdimosios vonelės
100 g kraujažolių (visą augalą) užpilkite šaltu vandeniu ir palikite per naktį. Kitą dieną užvirkite ir supilkite į vonelę. Sėdimosios vonelės vanduo turėtų siekti inkstų sritį. Vonelės vandens temperatūra - 36-38 laipsniai, trukmė - 10-20 minučių. Po vonelės šiltai apsiklokite ir pagulėkite valandą. Per savaitę pakanka 2-3 sėdimųjų vonelių.

• Sėdimosios vonelės rekomenduojamos sergant kiaušidžių už degimu. Jau po pirmosios vonelės sveikata žymiai pagerėja.
• Gerų rezultatų sėdimosios vonelės duoda gydant vaikų ir pagyvenusių žmonių naktinį šlapinimąsi.Tuo pačiu metu taip pat reikėtų išgerti po dvi stiklines kraujažolių arbatos.
• Teigiama, kad ilgą laiką nuolat gydantis sėdimosiomis vonelė mis gali išnykti miomos.
• Kraujažolės kosmetikoje
• Riebiai veido odai valyti: kelis gramus kraujažolių žiedų užpilkite degtine, kad apsemtų žiedus, ir palikite keletą dienų nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilu valykite veido odą.
• Antpilas veido odos uždegimui gydyti: 10 g sausų kraujažolių žiedų ir lapų užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite prisitraukti, paskui nukoškite ir naudokite kompresams. Be to, šis antpilas balina, švelnina odą.
• Nuo odos uždegimo bei suskili-nėjusiai rankų ir kojų odai mirkyti galite naudoti ir tokio nuoviro: šaukštą kraujažolių žiedų ir lapų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 15-20 minučių ant silpnos ugnies, palikite 30-45 minutes nusistovėti, paskui nukoškite. Nuovirą naudokite kaip pavilgą gydomosioms vietoms.

Naudingi patarimai

• Gamtoje netikėtai įsipjovę, sutrinkite kelis švarius kraujažolių lapus, kad išsiskirtų sultys, ir už dėkite ant žaizdos. Kraujažoles keiskite kelis kartus per dieną. Taip gydantis žaizda užgyja per 3-5 dienas.
• Kraujuojančias žaizdas galite patepti kraujažolių sultimis.
• Jeigu iš nosies pradėjo bėgti kraujas, sutrinkite kraujažolių lapų ir įkiškite į šnerves.
• Jei sutriko širdies ritmas, 3 kartus per dieną su nedideliu kiekiu vyno išgerkite po 30-40 lašų paprastųjų kraujažolių sulčių.
• Norėdami panaikinti blogą burnos kvapą, skalaukite ją tokiu nuoviru: 6 šaukštus kraujažolių žiedų ir lapų užpilkite puse litro vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, palikite atvėsti, paskui nukoškite.
• Kaip profilaktinę priemonę nuo infekcinių ligų, gripo ir plaučių tuberkuliozės pasiūkite iš lininio audinio pagalvėlę (40 x 40 cm dydžio) ir stipriai prikimš kite džiovintų kraujažolių žiedų. Pagalvėlę galite pakabinti ant kambario sienos, virš durų arba laikyti lovos kojūgalyje.

Raudonieji dobilai

Liaudies medicinoje daugiausia naudojami raudonųjų dobilų žiedai, lapai ir žolė, kuriuos ruošti geriausia žydėjimo metu. Dobilai džiovinami paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje (juos būtina dažnai vartyti) arba 40-50 laipsnių temperatūros džiovykloje. Tinka vartoti vienus metus.
Dobilų preparatai stiprina imunitetą, kraujagysles, didina jų elastingumą, malšina skausmus, padeda atsikosėti, gydo žaizdas, uždegimines ligas, stabdo kraujavimą, viduriavimą, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, šalina toksinus, gerina apetitą, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. L-iaudies medicinoje dobilų preparatais gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos, dusulys, mažakraujystė, šlapimo pūslės uždegimas, moteriškųjų lyties organų ligos.
Dobilų antpilai

• Ausų ūžesius gali sukelti ne tik aukštas kraujospūdis, bet ir galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė. Išvalyti galvos smegenų kraujagysles ir pagerinti kraujotaką padės raudonųjų dobilų žiedų antpilas: 2 šaukštus dobilų žiedų vakare suberkite į termosą, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, ryte antpilą nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
• Sirgdami gastritu, kai padidė jęs skrandžio sulčių rūgštingumas, cistitu, inkstų ir tulžies pūslės uždegimu, egzema ir alerginiu dermatitu (odos uždegimu), gerkite tokio antpilo: 2-3 šaukš tus susmulkintos dobilų žolės suberkite į termosą, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
• Sąnarių, reumato ir podagros skausmams malšinti: 3 šaukštelius dobilų žiedų kartu su lapais užpilkite stikline verdančio vandens, indą šiltai apriškite ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną 20 minučių prieš valgį.
• Migrenai ir neurozei gydyti: 2 šaukštelius susmulkintos dobilų žolės užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Šio antpilo patariama kurį laiką gerti vietoj arbatos.
• Burnos skalavimo skystis: 3 šaukštus susmulkintos dobilų žolės suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite 3-4 valandas nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Sergantiesiems angina, laringitu, stomatitu ir parodontoze patariama šiuo antpilu skalauti burną ir gerklę 3-4 kartus per dieną.

Dobilų nuovirai

• Jei svaigsta galva, gerkite dobilų nuoviro: šaukštelį dobilų žiedų užpilkite stikline karšto vandens, pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies, palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po šaukštą 4-5 kartus per dieną prieš Valgį.
• Peršalimo ligoms gydyti: šaukštą dobilų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, užvirkite, indą šiltai apriškite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Norėdami numalšinti kosulį, lengviau atsikosėti ir sumažinti aukštą kūno temperatūrą, gerkite pašildyto nuoviro po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šio nuoviro patariama gerti ir sergant mažakraujyste, reumatu, gelta. Nuoviru galima plauti žaizdas, jis tinka ir kompresams.
• Jei sergate bronchine astma, kokliušu, mažakraujyste, šlapimo pūslės akmenlige, kankina dusulys, gerkite tokio dobilų nuoviro: 2 šaukštus susmulkintos dobilų žolės užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 10-15 minučių ant silpnos ugnies, palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šio nuoviro patariama gerti sergant ateroskleroze ir apetitui žadinti. Nuoviru taip pat gydoma dizenterija ir viduriavimas.
• Cukriniam diabetui gydyti: 5 g sausų raudonųjų dobilų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite 20 minučių nusistovėti. Sergantiesiems cukriniu diabetu patariama šio nuoviro gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.

Odos problemos
Dobilai ypač vertinami dermatologijoje. Jų preparatais gydomos alerginės (šalina niežulį) ir infekcinės odos ligos, kai yra odos kraujagyslių ir poodinio sluoksnio uždegimas, taip pat žvynelinė, votys, kraujagyslių uždegimas, ankstyvas plikimas ir žilimas. Dobilų žolės nuoviro vonios daromos sergant odos alergija, dermatitu, kylant votims, vaikams sergant rachitu.

• Skiautę audeklo, geriausia lininio, sumirkykite dobilų sultyse ir uždėkite ant pūlinių žaizdų, opų ir nudegusių vietų. Šias ligas galite gydyti ir sutrintų dobilų lapų kompresais.
• Odos pūliniams, žaizdoms ir opoms gydyti: 4 šaukštus susmulkintos dobilų žolės užpilkite puse litro verdančio vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Dobilų antpilą naudokite gydomiesiems kompresams ir gydomosioms vietoms plauti.
• Dobilų žiedų tepalas: 50 g raudonųjų dobilų žiedų miltelių sumaišykite su tokiu pat kiekiu sviesto arba vazelino. Šiuo tepalu tepkite patinusias kūno vietas ir odos auglius.
• Jei gausiai prakaituoja kojos, kas antrą dieną jas mirkykite tokioje vonelėje: pusę stiklinės susmulkintos dobilų žolės užpilkite litru verdančio vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, uždenkite ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoš kite ir supilkite į šilto vandens vonelę. Kojas mirkykite 20 minučių. Vonelių skaičius - 12-15, paskui padarykite 2 savaičių pertrauką ir gydymą pakartokite.
• Plinkantiems žmonėms patariama galvos odą įtrinti dobilų sultimis.

Gydomieji mišiniai

• Jei kankina galvos ūžesiai, vartokite tokio antpilo: sumaišykite 100 g dobilų žiedų ir 75 g šliau-žiančiųjų žiemių žolės, šaukštą vaistinių augalų mišinio vakare suberkite į termosą, užpilkite stikline verdančio vandens, ryte antpilą nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
• Nuo aterosklerozės, kai vargina ausų ūžesiai, galite gerti tokio mišinio: sumaišykite lygiomis dalimis dobilų ir siauralapių gauromečių žolės, šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir 10 minučių palikite prisitraukti, paskui nukoškite. Gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną.

SKAUSMINGASIS REUMATAS

Jei reumatas šeimininkauja mūsų organizme, visada jaučiame skausmą. Skausmas - tai didžiausia gamtos dovana, rodanti, kad reikia gydytis.
O kaime pirmasis vaistas buvo kopūsto lapas, kurį iš vidinės pusės padraskydavo, kad būtų drėgnas, ir juo ap-rišdavo sąnarį. Vietoje kopūsto imdavo reto audinio maišelį, pripildavo rupiai kapotų pušies spyglių, čiobrelių ir raudonėlio žolės, ajero lapų, o jei labai skaudėdavo - ir apynio spurgų. Į šį mišinį dar Įdėdavo gerą saują kiečio žolės.
Be sausų kompresų, naudojo karštas aplikacijas. Beržo, ajero lapus sumaišydavo su vingiorykštėmis, čiobreliais ir užplikydavo, kad gautųsi nevarvanti putra. Jų uždėdavo ant sąnario ir aprišdavo. Tai sumažindavo skausmą.
Sąnariams gydyti dažnai naudodavo kaštonus. Juos susmulkindavo, kad pasidarytų košelė, ir ja aptepdavo sąnarius.
Iš sutarkuotų bulvių išsunkdavo sultis, jas praskiesdavo degtine ir dėdavo ant sąnario, šiltai aprišdavo.
Skaudamus sąnarius pirtyje vanodavo kadagio arba kiečio vanta. Tik neplakdavo žaliomis dilgėlėmis, nes jos nupliko skaudamas vietas.
Dažnai tokius ligonius gydydavo ir voniomis, į kurias pildavo vaistažolių nuovirų: šaukščio lapų, aviečių stagarų, vingiorykštės ir dirvinės našlaitės žolės.
Žiniuonės iš anksto pasiruošdavo užpilų. Tam tikdavo gailiai, apyniai, čiobreliai, pušų spygliai. Juos užpildavo degtine ir savaitę laikydavo šiltoje vietoje.
Kadangi reumatas ateina per gerklę, ją dažnai skalaudavo net nesirgdami. Geriausiai tiko čiobrelių, raudonėlių, vingiorykštės žolės. Nereikia skalauti ramunėlėmis.
Reumatas - uždegiminė liga. Be gydytojo vaistų, nepamirškite ir to, ką vartojo mūsų senoliai: aviečių stagarų, bruknių lapų, vingiorykščių, našlaičių žolės.

JIE GYDO REUMATĄ
Pelkinė vingiorykštė {Filipendula ulmaria). Šaukštą džiovintų vingiorykštės žiedų užpilti pusantros stiklinės (300 ml) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną sergant reumatu.
Be to, pelkinės vingiorykštės preparatai gydo inkstų, šlapimo pūslės ir širdies ligas. Vingiorykštės žiedų arbatą geria nuo galvos, kaulų skausmo.
Liaudies medicinoje gydomi traukuliai, skrandžio ir žarnyno ligos.
Beržo [Betula) pumpurai. 3 šaukštus beržo pumpurų užpilti 2 stiklinėmis degtinės. Palaikyti 10 dienų tamsioje vietoje. Sergant reumatu reikia spiritine ištrauka įtrinti skaudamas vietas.
Ištrauka suvilgytą vatą dėti ant skaudamo danties.
Šilinis viržis. Liaudies medicinoje - tai vienas iš svarbiausių vaistų nuo sąnarių uždegimo. Šaukštą džiovintos žolės užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti. Sergant reumatu gerti 3 kartus per dieną.
Viržių žiedai ir lapai pasižymi uždegimą slopinančiomis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, jais gydoma inkstų akmenligė, inkstų geldelių ir šlapimo pūslės uždegimai, kepenų ligos.
Pipirmėtės (Mentha piperita) ir erškėčio (Rosa) vaisiai. Imti po šauktą džiovintos žaliavos, užpilti pusantros stiklinės (300 ml) verdančio vandens. Po 45 min. nukošti ir gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės sergant reumatu. Po poros savaičių daryti pertrauką, vėliau pakartoti.
Daržovės. Sergant reumatu vartoti daugiau daržovių: kopūstų, česnakų, svogūnų, morkų, salierų, žirnių ir kt.